Oro filtrų klasifikavimas

Inovacijoms keičiant pasaulį, kuriami nauji kokybės standartai, kurie keičia filtrų klasifikavimą. Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje galioja vienas standartas apibūdinantis oro filtrų grupes ir klases - ISO 16890:2016 kuris pakeitė iki tol galiojusį EN779:2012. Žemiau pateikiama informacija apie oro filtrų klasifikavimą galiojančiame standarte.

ePM1 ir ePM2,5 turi reikalavimą - mažiausias efektyvumas klasei turi būtų ne mažiau ≥50%, nors pats klasifikavimas yra pagal vidutinį efektyvumą.

PM (Particulate matter– Kietosios dalelės) – tai visuotinis žymėjimas kalbant apie oro taršą, kurį pranešimuose naudoja ir Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO). Skaičius prie PM žymi dalelių dydį mikronais, atitinkamai PM10 – 10µm, PM2.5 – 2.5µm ir PM1 – 1µm.

Kiekvienos grupės efektyvumas ir klasė gaunama matuojant vidutinį sugautų dalelių kiekį atitinkame intervale:

  • ePM10     0.3-10µm,
  •  ePM2.5     0.3-2.5µm,
  • ePM1         0.3-1 µm

 

Testuojamų dalelių dydis yra vienas esminių  naujojo standarto ISO 16890:2016 skirtumų jį lyginant su jau nebeegzistuojančiu EN779:2012, kadangi senajame standarte efektyvumas buvo matuojamas leidžiant per filtrą tik 0.4µm daleles, o kaip žinia mus supančios dalelės aplinkoje yra įvairaus dydžio. Tad naujasis žymėjimas leidžia galutiniam vartotojui labiau suprasti nuo kokių dalelių jį saugo filtras. 

Tiesioginio konvertavimo iš senojo standarto EN779:2012 į ISO 16890:2016 nėra dėl visiškai skirtingos testavimo ir vertinimo metodikos. Daugelio Europos šalių inžinierių asociacijos ir moksliniai institutai pateikia savo rekomendacijas, kurios nėra vieningos ir turi nedidelių skirtumų dėl jau anksčiau minėtų priežasčių. Pateiktoje lentelėje yra YGLA rekomendacijos, kurios priimtos remiantis realiais filtrų testavimais, atliktais tiek pagal standartą EN 779:2012, tiek pagal standartą ISO 16890:2016.